Treniruočių intensyvumas ir amžius

Patarimai

Treniruočių intensyvumas

Šiais laikais jauni atletai gali saugiai vystyti ir tobulinti įgūdžius, kuriems neprilygsta jų pirmtakai, tačiau reikia atidžiai stebėti treniruočių intensyvumą. Šiame vystymo etape intensyvios treniruočių programos gali kelti pavojų jaunų atletų sveikatai, kuris negresia vyresniems. Pavojus sveikatai yra susijęs su padidėjusia dar nesubrendusio skeleto augimo centrų pažeidimo rizika, taip pat poveikiu bendram vystymuisi, brendimui ir psichologinei gerovei.

Jaunų atletų skeleto kremzlinio audinio unikalumas yra jų fizinio pažeidžiamumo traumoms esmė, lyginant su suaugusiais. Kaulų kremzlinio audinio brendimo sritys ir santykinis šių sričių silpnumas, lyginant su raiščiais ir sausgyslėmis, yra svarbūs veiksniai jaunų atletų traumoms. Kaulų ir minkštųjų audinių vystymasis skirtingu greičiu sukelia papildomą riziką paaugliams, kurie sparčiai augdami („spurtuodami“) praranda lankstumą.

Kremzlinis audinys auda yra trijose pagrindinėse svarbiose srityse: pačioje augimo plokštelėje (physis); sąnarių paviršiuje sąnarių kremzlės pavidalu; ir pagrindinio raumenų-sausgyslių įterpimo vietoje (apophyses). Trauma augimo plokštelėje gali atsirasti dėl tiesioginių traumų ar pasikartojančių sumušimų, kurie gali sukelti nukrypimų, išplatėjimų ar ankstyvą augimo plokštelės užsidarymą (physis), dėl kurio sutrinka augimo procesas. Sąnarių kremzlės traumos padidina ankstyvo osteoartrito riziką pasiekus keturiasdešimt penkiasdešimt metų ir gali sukelti kulno sąnario pakitimus, tai yra, sąnario paviršiaus pažeidimus, kurie paprastai atsiranda sulaukus dvidešimties metų.

Apofizinės zonos (t.y. kelio girnelės sausgyslės pritvirtinimas) yra pažeidžiamos pasikartojančioms traukos jėgoms ir dažnai yra susijusios su persitempimo traumomis. Apofizinės zonos yra labai jautrios traukos pobūdžio persitempimo traumoms sparčiai augant ir prarandant lankstumą (žr. diagramą). Šias traumas galima gydyti ankstyvu įsikišimu ir veiklos pakeitimu siekiant išvengti ilgalaikių komplikacijų augantiems atletams. Taip pat galima išvengti daugumos traumų dėl persitempimo atitinkamoms treniruočių programomis, kuriose treneriai, tėvai ir medicinos darbuotojai pripažįsta ypatingą jaunų atletų pažeidžiamumą ir teikia išsilavinimą, konsultuoja bei stebi fizinį brendimą, laiku įsikiša dėl traumų gydymo.

Nors tipiškas mergaičių brendimo ir staigaus augimo amžius yra 11–14 metai, berniukų 12–15 metai, šis jaunų atletų, užsiimančių kai kuriomis sporto šakomis, pavyzdžiui, dailiuoju čiuožimu, amžius vėluoja lyginant su nesportuojančiais. Buvo įrodyta, kad padidinus intensyvių treniruočių trukmę, didėja fizinio vystymosi, augimo ir seksualinio brendimo vėlavimas. Brendimo vėlavimas taip pat susijęs su netinkama mityba ir mažesne riebalų mase. Pirmojo menstruacijų ciklo vėlavimas moterims arba jų įprastinių menstruacijų (pirminė ir antrinė amenorėja) sutrikimas, susijęs su trabekulinio kaulo tankio sumažėjimu, tokiu būdu padidinant lūžių bei osteoporozės riziką.

Jauni aukštus rezultatus pasiekiantys atletai turėtų būti drąsinami sportuoti ir konkuruoti aplinkoje, kuri skatina normalų fizinį vystymąsi ir neslopina augimo ar lytinės brandos. Dailiojo čiuožimo atveju, amžiaus kategorijos turėtų atspindėti medikų susirūpinimą dėl spartaus paauglių vystymosi etapo.

Taip pat skaitykite